Norvegija, Švedija ir Suomija susitarė sukurti Arkties karinio transporto koridorių. Tai leis užtikrinti greitą karių ir įrangos logistiką iš Norvegijos uostų per Švediją į Suomiją. Visos trys NATO šalys, reiškia mūsų artimi saugumo partneriai.
Kodėl tai svarbu.
Realiausi netolimos ateities konfliktai yra Taivanas, Kazachstanas, mes (2 Putino reikalavimų punktas) bei Arktis. Skandinavijos šalys šią realybę supranta ir ruošiasi.
Ne kartą esame su Jumis kalbėję apie Arkties svarbos augimą dėl klimato kaitos. Pasaulinis atšilimas ir tirpstanti Arkties ledo kepurė reiškia atsirandančią prieigą prie milžiniškų energetinių resursų. Tačiau dar svarbiau ilgalaikėje perspektyvoje yra Šiaurės jūrų transportavimo keliai.
Rusija čia užsiima geriausias pozicijas, nes pasaulio prekybai persikėlus į Šiaurę, Rusija taptų pasaulio prekybos ypač svarbia žaidėja. Visa tai suprasdama Rusija vis aktyviau veikia regione, pradėdama Arkties militarizavimo programą. Ja siekiama projektuoti galią regione ir apsaugoti Šiaurės laivyno bazes Kolos pusiasalyje. Apleistos karinės bazės modernizuotos, sukurtos specialios paskirties arktinės brigados. Kaip visada klausimas kiek tai ne eiliniai Potiomkino dvarai.
Nepaisant Rusijos aktyvumo, Vakarai vis dar naiviai tikėjosi, kad vyraus abipusiai naudingas bendradarbiavimas energetikos srityje, ypač aktyvus buvo Exxon‘as. Invazija Ukrainoje reiškė visų šių vilčių žlugimą. Suomijos ir vėliau Švedijos narystė NATO regiono saugumo situaciją keičia iš esmės. Kartu su Norvegija dabar jos galės dominuoti regione.
Visa tai mato Kinija. Arktis, švelniai tariant, nuo jos tolokai, tačiau suprasdama kokios galimybės šylant klimatui atsiras Arkties regione, ji ieško galimybių. Dabar per Arkties Tarybą, nes ten dabar priimami svarbiausi regionui sprendimai.
2018 m. Kinija priėmė “Kinijos Arkties politiką”, kurioje save projektuoja jau kaip “arti Arkties esančia valstybe”. Jame pabrėžiama, kad (kintančios) Arkties sąlygos daro tiesioginį poveikį Kinijai, jos ekologinei aplinkai ir jos ekonominiams interesams žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, jūrų pramonės ir kituose sektoriuose.
Dabartinis Norvegijos, Švedijos ir Suomijos susitarimas yra atsakas į visą šią palaipsniui kaistančią situaciją. Statymai dėl regiono auga.