·
Kanada siekia prisijungti prie ES gynybos plano „ReArm Europe“, skirto skatinti bendrus ginklų įsigijimus ir gynybos pramonės bendradarbiavimą. Padėsim šiaurės broliams?
Kiekvieno Kanados gynybos išlaidoms skiriamo dolerio net 75 centai iškeliauja į JAV. Iš esmės tai rodo, kad Kanadą ir ES sieja bendras interesas kuo labiau diversifikuoti jų gynybos partnerystes, mažinant priklausomybę nuo JAV, o kartu stiprinant savo strateginę autonomiją ir gynybos bendradarbiavimą sąžiningomis sąlygomis.
Kartu toks Kanados žingsnis atspindi suvokimą, kad globali saugumo aplinka tampa vis nestabilesnė, įskaitant ne tik Kinijos ar Rusijos keliamas grėsmes, bet ir iššūkius Arktyje, ir agresyvią Trumpo retoriką.
Kanada taip pat yra išreiškusi susidomėjimą Trumpo „Golden Dome“ projektu – Trumpas pareiškė, kad tai Kanadai kainuotų 61 mlrd. dolerių, bet jei ji taptų 51-ąja JAV valstija, tada dalyvavimas projekte jai nekainuotų nieko, ir dar pridūrė, kad Kanada pasiūlymą jau svarsto – Carney tai iš karto paneigė. Panašu, kad ši partnerystė gali baigtis niekuo tiek dėl Trumpo imperatyvaus tono ir agresyvios tranzakcinės retorikos, tiek dėl „Golden Dome“ finansinių ir technologinių aspektų, kurie kol kas yra labai migloti.
Vis dėlto, tokia dviguba orientacija į gynybos partnerystes su Europa ir su JAV rodo Kanados gynybos politikos poslinkį link strateginio balansavimo. Kanada vienu metu bando mažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo JAV, nenutraukiant Šiaurės Amerikos gynybos ryšių, o kartu stiprinti daugiašališkumą ir transatlantinį bendradarbiavimą su Europa. Sprendimas dėl jungimosi prie ES gynybos iniciatyvos ir atsargiai vedamos derybos dėl „Golden Dome“ kartu rodo Kanados siekius stiprinti strategines pozicijas daugiapolėje Arkties erdvėje.
Pasaulinės saugumo architektūros požiūriu, Kanados dviguba orientacija į potencialias ES ir JAV gynybos partnerystes rodo Vakarų saugumo konsensuso stiprėjimą geopolitinės konkurencijos sąlygomis. Kanadai tai leistų stiprinti jos Arkties politiką, reaguojant į Rusijos ir Kinijos aktyvumą Arktyje, kuri jau yra tapusi naujuoju didžiųjų galių varžybų epicentru (ir jos reikšmė toliau augs), o ES požiūriu, Kanados prisijungimas prie „ReArm Europe“ sustiprintų vadinamąją ES strateginę autonomiją ir taptų papildomu ramsčiu NATO. Win – win.
Kas lieka neaišku, tai kaip į Kanados ir Europos bendradarbiavimą reaguos JAV, ypač jei Kanada pasitrauktų iš derybų dėl „Golden Dome“, o Trumpo spaudimas „tapti 51-ąja JAV valstija“ didėtų. Viena vertus, Kanados ir ES gynybos partnerystė galėtų sustiprinti NATO ir siųstų žinią JAV dėl įsipareigojimų gynybai – iš kitos pusės, šiuo metu Kanada gynybai neskiria net 2 proc. BVP ir juos žada pasiekti tik po 2030 metų. Silpnoka.
