Žinia, kad Jungtinės Tautos yra pasibaigusios pasaulio tvarkos rudimentas. Pokarinė pasualio tvarka baigėsi, tačiau Jungtinėse tautose susirinkę biurokratai priiminėja kažkokius popierius, o penkių šalių atstovai kažkodėl vis dar jaučiasi esą pasaulio likimo sprendėjai. Briedas.
Ir jei ieškote dar vieno įrodymo, kad šis „pasaulio moralės tribunolas“ virsta parodija – pažiūrėkite, kaip JT mechanizmus perėmė Kinija.
Per pastaruosius metus Kinija nuosekliai ir strategiškai plėtė savo įtaką JT, ypač – Žmogaus teisių taryboje Ženevoje. Nuo 2018 m., kai tarptautinė bendruomenė pagaliau atkreipė dėmesį į uigūrų internavimo stovyklas Sindziange, o 2019 m. pasaulis stebėjo, kaip Honkongo protestuotojai buvo traiškomi saugumo pajėgų, Kinijos NVO, turinčių konsultacinį statusą JT, skaičius beveik padvigubėjo. Bet čia slypi kabliukas – iš 106 Kinijos „nevyriausybinių“ organizacijų net 59 yra GONGO – t. y. „vyriausybinės nevyriausybinės organizacijos“ (government-organized non-governmental organizations), valdomos Komunistų partijos ir finansuojamos valstybės.
Šios organizacijos yra ne pilietinės visuomenės išraiška, o propagandos įrankis. Jų tikslas – įtikinti pasaulį, kad Kinijos režimas – humaniškas, pažangus ir stabilus. Iš tiesų jos veikia priešingai – siekia nutildyti bet kokį kritiką. Falun Gong šalininkai, Tibeto aktyvistai, Taivano nepriklausomybės rėmėjai ar uigūrų gynėjai – visi tampa sekimo, bauginimų ir persekiojimo taikiniais. GONGO atstovai ne tik bando patekti į uždarus JT susitikimus, fotografuoja disidentus, bet kartais net tiesiogiai grasina – ne tik jiems, bet ir jų šeimoms, likusioms Kinijoje. Ir tai – ne išimtis, tai – sistema.
GONGO reiškinys – rafinuota autoritarinės galios ekspansija į tarptautines institucijas. Šios struktūros užverčia JT biurokratiją ataskaitomis apie tariamą „pažangą“ Tibete ar „stabilumą“ Sindziange. Visa tai skirta ne diskusijai, o naratyvo įtvirtinimui. Ir tas naratyvas – Kinijos, ne demokratinio pasaulio.
Dar daugiau – Kinija, naudodamasi savo finansine galia, tiesiogiai perima įtaką JT struktūrose. Pavyzdžiui, jos įnašas į JT Žmogaus teisių komisaro biurą nuo 100 tūkst. JAV dolerių 2017 m. išaugo iki 4 mln. 2023-aisiais. Kinijos bendra finansinė parama JT šiandien sudaro beveik 20 % – daugiau nei bet kurios šalies, išskyrus JAV. Po to, kai JAV pasitraukė iš Žmogaus teisių tarybos, Pekinas iš karto puolė užimti atsivėrusį vakuumą.
Rezultatas? Negana to, kad pačios Jungtinės Tautos yra politinis zombis, realiai nebeatliekanti savo funkcijų, vis labiau ji tarnauja kaip Kinijos autoritarinės galios ir jos skleidžiamų naratyvų įtvirtinimo įrankis. Kinijos naratyvai – apie „harmoniją“, „tvarką“ ir „stabilumą“ – vis giliau įsismelkia į JT dokumentus, o tuo tarpu tikrosios, nepriklausomos organizacijos – tos, kurios išdrįsta kalbėti apie represijas, stovyklas ir cenzūrą – susiduria su vis didesnėmis represijomis.
