·
Jungtinės Karalystės santykių su Europos Sąjunga perkrovimas – dar vienas britų bandymas atitaisyti savo pačių po Brexit‘o sau sukeltą ekonominę žalą. Po Brexito atrodė, kad trumpalaikės problemos vėliau virs pliusais, kuriuos teiks ES reguliavimo atsikratymas ir britų geopolitinė patirtis. Tačiau britai, seniai pasiekę dugną, plitiškai kasasi toliau, todėl atnaujinta sutartis buvo pastangos šį kritimą standyt.
Naujas susitarimas su ES žymi ryškų posūkį nuo ankstesnės Johnsono politikos, atmetusios bet koks glaudesnį bendradarbiavimą. Iš esmės santykių su ES perkrovimas reiškia JK mėginimus derinti savo suverenitetą su interesu Europoje atgauti ekonominę ir geopolitinę įtaką. Kartu susitarimas žymi strateginį JK ir ES persiorientavimą, siekiant prisitaikyti prie besiskaldančios transatlantinės sistemos, JAV dėmesiui krypstant nuo Europos, ir ypatingai sugrįžus Trumpui.
Trumpo „America first“ ir silpnėjanti NATO skatina ES ir JK glaudžiau bendradarbiauti – ypač gynybos srityje, kuri ir yra centrinė naujojo susitarimo dalis. JK kompanijoms leista dalyvauti bendruose pirkimuose su ES ir dalyvauti bendroje gynybos programoje „ReArm Europe“. Tai – pragmatiškas bandymas sumažinti priklausomybę nuo JAV saugumo garantijų, stiprinant Europos karinius pajėgumus NATO ateities neapibrėžtumo fone. Atsižvelgiant į JAV reikalavimus Europai didinti gynybos išlaidas, toks susitarimas gali patikti ir Trumpui, nors, iš kitos pusės, JK ir ES santykių perkrovimas formuoja atsvarą JAV vienašališkumui ir rodo pastangas balansuoti globalios konkurencijos sąlygomis.
Be gynybos partnerystės JK ir ES pasirašė bendro supratimo dokumentą dėl tolimesnio bendradarbiavimo energetikos, klimato, migracijos, maisto ir žemės ūkio produkcijos taisyklių ir kt. srityse. Svarbus aspektas – energetika: JK iš esmės įsipareigoja sugrįžti į bendrą ES elektros rinką, kas turėtų padėti apsisaugoti nuo nenuspėjamos Trumpo energetikos politikos ir tarifų. Taip pat sutarta apjungti JK ir ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemas ir suvienodinti jų taisykles, taip sukuriant bendrą stabilesnę rinką ir sudarant sąlygas JK kompanijoms išvengti būsimo ES pasienio taršos mokesčio. ES taip pat išsikovojo teisę iki 2038 metų toliau naudotis JK žvejybos plotais – tai nuolaida, kurią Starmeris padarė, siekdamas glaudesnės partnerystės prekyboje ir energetikoje. Mainais JK maistas ir kita žemės ūkio produkcija galės lengviau patekti į ES. Taip pat sutarta, kad jauni britai galės lengviau studijuoti ir dirbti ES valstybėse narėse.
Įdomus JK ir ES santykių perkrovimo momentas, aiškiai parodantis kintančias JK pozicijas ES atžvilgiu, yra būsimų ginčų sprendimo mechanizmas, pagal kurį visais ES teisės klausimais galutinį sprendimą priims Europos Teisingumo Teismas. Tokia nuostata ne tik turėtų stipriai nepatikti brexit‘eriams, kurie ir taip JK ir ES partnerystę mato kaip išdavystę, bet ir rodo tam tikras nuolaidas iš Starmerio pusės, kuris yra pareiškęs, kad JK siekia būti „taisyklių kūrėja“, o ne tik jų vykdytoja.
Kalbant apie taisykles, ES bendroji rinka yra ypatingai griežtai reguliuojama, ir tai kenkia jos pačios konkurencingumui, todėl tam tikrais atvejais ir JK priėjimas prie jos gali pasirodyti simbolinis. Kaip bebūtų, susitarimo sėkmė priklausys nuo gebėjimo suderinti abiejų pusių suverenitetą (arba strateginę autonomiją) su saugumo interesais – tai subtili užduotis Trumpo šešėlyje. Abi pusės rodo pastangas pereiti prie pragmatinės partnerystės: ES požiūriu, atnaujinta partnerystė su JK stiprina konkurencingumą ir strateginę autonomiją, išlaikant glaudžius ryšius su svarbia kaimyne, o JK santykių perkrovimas su ES, visų pirma, reiškia ekonominę naudą ir įtaką Europos reikalams be būtinybės atkurti visavertę narystę. Win-win.
