Neseniai 5 procentams turtingiausiam Lietuvos ūkininkų buvo panaikintos tiesioginių išmokų lubos. Šie 5 procentai ūkininkų susižeria 50 procentų tiesioginių išmokų žemės ūkiui paramos. Derybos dėl 2021–2027 m. ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo po koronaviruso krizės yra šių 5 procentų pergalė. Deja, šis susitarimas yra Lietuvos pralaimėjimas. Pralaimėjimas dėl Lietuvos pademonstruotų derybinių tikslų ir nenoro siekti naujų galimybių visam šalies ūkiui.
Prieš lemiamą derybų raundą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Baltijos šalių prioritetu išskyrė lėšas žemės ūkiui, kad tiesioginės išmokos ūkininkams sparčiau priartėtų prie 27 valstybių bloko vidurkio. Prioritetas atskleidžia, kokia interesų grupė šiuo metu šalyje įtakingiausia (paplokime jiems už tai).
Tuo pačiu metu šis prioritetas demonstruoja šalies politikų požiūrį į mūsų valstybės ateitį. Nors išmokų žemės ūkiui svarba nėra ginčijama, jos šiuo metu tikrai negali būti prioritetas. Jau vien dėl egzistuojančių išlygų ūkių dydžiams ir mokestinių lengvatų. Kitos verslo, viešojo sektoriaus ar socialinės ūkio šakos tokių galimybių toli gražu neturi.
Šioje vietoje padėkoti tenka Europos Sąjungos biurokratams, ne mūsų pačių valdžiai.
Bent jau fondo po koronaviruso krizės lėšoms įsisavinti didelės manevro laisvės neturėsime — stipriai finansuojamos bus kelios sritys: skaitmenizavimas, inovacijos ir žalioji energetika. Bus nubrėžtos konkrečios reformų sritys, kurias šalys turės įgyvendinti ir labai griežtai atsiskaityti Europos Komisijai. Jei ne šie saugikliai, tai, neabejoju, kad ir šis fondas tiesiu taikymu tekėtų į sėdinčiųjų „ant vamzdžio“ sąskaitas.
Kitas derybinis „laimėjimas“ — kompensacija dėl emigracijos. Ar tokios kompensacijos priėmimas reiškia, kad mes jau susitaikėme su pralaimėjimu stengtis kurti Tėvynę Lietuvoje ir priimame dabartinį modelį kaip duotybę? Nekeičiame modelio, o imame lėšas už savo negebėjimą dirbti ir kurti. Ir šias lėšas pateikiame kaip savo laimėjimą. Titaniko orkestrui derinti instrumentų neverta.
Prie viso to pridėkite dar ir Briuselio koridorių gudrybes. Žinodami, kad visų šalių lyderiai į sostines norės grįžti su žinia apie laimėtas derybas, Briuselio derybininkai visada pasilieka rezervą, kurį įteikia paskutinę naktį, kad lyderiai per televizorius galėtų pasakoti apie savo „pergales“. Televizines pergales.
O juk turime neeilinę galimybę. Geriausia investicija į ateitį — investicija į žmones. Artėjame prie IV pramoninės revoliucijos, kuriame svarbiausias įgūdis bus mokėjimas mokytis visą gyvenimą. Dar iki galo neįsisąmoninome, ką su mumis ir pasauliu padarys dirbtinis intelektas, kvantinis kompiuteris ar 3D spausdintuvai. Turime sudaryti galimybes žmonėms visą gyvenimą ugdyti įgūdžius ir skatinti investicijas į žmonių įgūdžius. Švietimas, skaitmenizacija, žalioji ekonomika, šalies viešojo sektoriaus atkūrimas ir stiprinimas, gamybos grandinių perkėlimas į Lietuvą yra vieninteliai realūs keliai į mūsų proveržį.
Liūdna, kad šiuo metu neturime lyderių, kuriems tai būtų svarbu.
