Tai ne apie Vengriją, tai socialinės revoliucijos atspindžiai.
Šiuolaikinė autokratija yra autokrato klikos valdymas daugumos vardu. Tai sudėtingas galios, interesų ir pinigų tinklas. Ne kartą kėliau tokios jėgos atsiradimo Lietuvoje grėsmę. LRT istorija – ne apie tai.
Nei šis prezidentas, nei socdemai neturi priemonių ir intelekto sukurti sistemos, kurioje jie galėtų valdyti ir kalbėti daugumos vardu. Toks į save koncentruotas ir narciziškas žmogus nesugebėtų tapti šiuolaikiniu autokratu – tam reikia gebėti jausti visuomenę. Dabar ant prezidento išsilieja visos rinkėjų grupės, nes jis neturi tvirtos rankos veikti prieš kitą segmentą. Paradoksas – žmonės prie Mažvydo laikė plakatus su užrašu „Kur prezidentas?“. Tu nesukursi Vengrijos, jeigu esi prezidentas, kurio visi pasigenda, o tave po kelių mėnesių Žemaitaitis aplenks apklausoje „kas geriau atstovauja jūsų interesams“.
„Nemuno aušra“ tik susirenka žemai kabančius, protesto elektoratui jautrius klausimus. Ji siekia 35 balsų kitoje kadencijoje ir II turo prezidento rinkimuose. Orbanas būtų įžeistas sulaukęs palyginimo su tokia ambicija.
Socdemai jau dabar, vos po metų, peržengė pavojingą ribą politikoje – kai tu žinai, kad nebūsi kitos kadencijos valdžioje. Tokiu atveju tavo sprendimai tampa mažiau racionalūs ir ilgalaikiai – vis tiek degsim. Tai reiškia, kad Seimo frakcijoje prasideda „kiekvienas už save“ judėjimas. Jie yra nedidelių miestelių merų asociacija – socdemų merai prasideda nuo šeštos pagal dydį Lietuvos savivaldybės ir tada dominuoja iki pačios mažiausios. „Už save“ reiškia už savo merą, kuris sutvarkys rinkimus vienmandatėje. Kokios nuotaikos vienmandatėje nedidelėje savivaldybėje?
Todėl visas Seime vykstantis darželis ne apie tai. Šiandieninė situacija su LRT yra apie santykius tarp televizijos vadovybės ir LRT tarybos. Panašu, kad taryboje yra balsų atleisti vadovę. Pagal tarybos narių susitikimus aišku, kad toks planas suregztas jau seniai. Esminis klausimas – iš kur toks balsų skaičius taryboje. Iš prezidento.
Tai, kas vyksta, yra prezidento aplinkos seniai suplanuotas siekis pasiimti LRT. Su socialdemokratų, „valstiečių“, nacionalinio susivienijimo pritarimu, „Nemuno aušros“ rankomis. Kaip tai jau buvo padaryta su Valstybės kontrole, kitomis institucijomis.
Klausimas, kurį jums užduodu po kiekvienos prezidento komandos laimėtos institucijos vadovo kėdės: ar tai tiesiog šiltos kėdės komandai ar prezidentas turi planų po kadencijos pabaigos. Žinant, kad dirbti prezidentas nemoka, bent jau kol kas panašiau į scenarijų apie šiltas darbo vietas aplinkai.
Tačiau.
Visa tai, kas vyksta, reikėtų matyti platesniame kontekste. Klasikai byloja, kad revoliucijos vyksta kai apačios nebenori, o viršūnės nebegali. Visuomenėje vyksta paradigmos kaita. Lietuvoje, kaip ir visuose Vakaruose, keičiasi zeitgeist’as. Ir tie, kurie turėjo tiesos galios monopolį, jaučia, kad jis baigiasi. Visuomenė radikalėja. Visuose segmentuose. Taip sparčiai, kad patys to nejaučiam. Grupės, kurios jautėsi nustumtos, dabar vis labiau jaučia, kad ateina „jų laikas“. Nes tai tyliosios daugumos klausimas – anskčiau jiems tikdavo tiesios galią turinčių atsakymai – dabar jau nebe. Nebesueina pasakojamos istorijos galai. Paradigma lūžta.
Prezidento komanda ir pasikinkė šias nuotaikas.
Grėsmingiausia man atrodo bevaldystės jausmas visuomenėje. Cirkelis Seime prie to prisideda. Visi segmentai jau nori stiprios, plaukuotos rankos, kuri visą šitą cirką išvaikytų. Ar tai ir nėra tai, kad kiekviena visuomenės grupė jau tiesiog nori savo Vengrijos.
Mano laidą apie visuomenėje vykstančią paradigmos kaitą – mano YouTube kanale. Ištrauka komentaruose.
