JAV teismas pagaliau pripažino akivaizdžią tiesą: skaitmeninės platformos kuria sistemas, kurios prisiriša vaiką ir jo dėmesį kaip prie pelno šaltinį.
Prisiekusieji nusprendė, kad „Meta“ ir „YouTube“ konkrečioje byloje atsako už žalą nepilnametei, nes jų platformų veikimas skatino priklausomybę ir nepakankamai perspėjo apie rizikas. Kitoje byloje „Meta“ taip pat pripažinta pažeidusi vartotojų apsaugos teisę vaikų saugumo srityje. Byloje akcentuota, kad dėmesį kaustančios dizaino funkcijos, tokios kaip „infinite scroll“, ir apskritai produktų kūrimas taip, kad nepilnamečiai liktų kuo ilgiau prisijungę, gali būti vertinami kaip žalingo produkto dizainas.
Tai didelis žingsnis pagaliau vakcinuojant didžiąsias skaitmenines bendroves, nes tai ką jos daro su vaikais ir visuomene yra grėsmė demokratijai ir depresijos epidemijos plėtimas.
Todėl nustokime kartoti patogią fikciją, kad čia kalta tik „neteisinga vartojimo kultūra“ ar vien tėvų atsakomybė. Kai verslo modelis statomas ant nepilnamečių įtraukimo, jų silpnybių pažinimo ir kuo ilgesnio išlaikymo ekrane, valstybė privalo įsikišti. Vaikų sąmonė nėra technologinių korporacijų žaliava.
Europos Sąjunga privalo pagaliau stiprinti vaikų apsaugą skaitmeninėje erdvėje, didinti platformų atsakomybę ir aiškiai pasakyti, kad vaikų psichika nėra eksperimentų laukas technologijų korporacijoms.
Finansinė verdikto dalis irgi reikšminga ateičiai, nes tokių bylų laukia ne vienas šimtas: prisiekusieji priteisė 3 mln. JAV dolerių kompensacinių ir 3 mln. JAV dolerių baudinių nuostolių, iš viso 6 mln. Meta tenka 70 proc. šios sumos, o Google/YouTube – 30 proc., tai yra maždaug 4,2 mln. ir 1,8 mln. JAV dolerių. Iki teismo iš bylos jau buvo pasitraukusios TikTok ir Snap, sudariusios taikos susitarimus.
