Kinijos prekybos perteklius šiais metais pasiekė trilijoną JAV dolerių. Trilijoną. Kinija ne tik nestabdoma, ji pradeda visiškai dominuoti tarptautinėje prekyboje.
Kinija likusiam pasauliui parduoda vis daugiau… iš esmės, visko – nuo chemikalų iki elektronikos. Tačiau didžiausias pardavimų šuolis fiksuojamas būtent automobilių segmente, ir šiuo atveju kalba eina ne apie elektromobilius, o apie benzinu varomus automobilius, kuriuos Kinija eksportuoja rekordiniais kiekiais, daugiausia į besivystančias šalis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ir net Rytų Europoje – tarkime, jei 2020 metais kinai eksportavo šiek tiek daugiau nei milijoną benzininių automobilių, tai šiais metais šis skaičius išaugo iki 4,3 mln.
Visa tai nepaisant Trumpo tarifų, nepaisant Europos ir Japonijos įvestų apribojimų ir net besivystančių šalių sugriežtintų prekybos taisyklių.
Pagrindinė priežastis – pačios Kinijos ekonomika. Vidaus vartojimas traukiasi – žmonės mažiau vartoja ir linkę taupyti. Prekių perteklių Kinija paleidžia į globalią rinką. Kinijos valiuta jau daug metų silpna, kas taip pat padeda eksportui – ji dar labiau atpigina kiniškas prekes užsienyje ir palaiko paklausą, nepaisant prekybos karo.
ES prekybos deficitas nuo 2019 metų išaugo beveik 60 proc., ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė 143 mlrd. dolerių. Skaičiai – blogąja prasme įspūdingi. ES yra tapusi visos Kinijos prekybos balansavimo rinka, kas yra pats blogiausias scenarijus. Europos pramonė šiuo metu įstrigusi tarp Trumpo protekcionizmo ir Kinijos, kuri smogia pačiai Europos pramonės ir inovacijų modelio širdžiai.
Europos pramonė Kinijos pamoką jau išmoko – jie skambija varpais kaip Kinija pjauna Europos pramonę. Tačiau politikai vis dar vaidina, kad viskas kontroliuojama. Jau seniai nekontroliuojama. Su prekyba ateina politinė įtaka, ir tylintys Europos politikai yra geriausias to pavyzdys.
