JAV administracija įsibėgėja su strategija Centrinei Azijai plačiajame kontekste. Skamba paradoksaliai, tačiau, panašu, tolėliau, figūruojame ir mes.
Trumpas Vašingtone susitiko su Centrinės Azijos šalių lyderiais per JAV ir Centrinės Azijos (C5+1) viršūnių susitikimą. Prieš aptariant patį susitikimą, mums ypač aktualus šalies, kuri susitikime nedalyvavo ir teoriškai nėra šiame formate – Baltarusija.
Baltarusijai administracijoje svarbi dviem aspektais – Trumpo asmeninis siekis rodytis taikdariu siekiant Nobelio – pradedant kalinių paleidimu iš kalėjimo. Tačiau tai tik nedidelė detalė platesnio horizonto – JAV, panašu rimtai nori didelio susitarimo su Lukašenka. Vašingtone girdimi gandai, kurie atrodo nerealūs – kad Trumpas siekia, kad Belaruskalij būtų parduotas jo žento.. Kushner aplinkai. Per gerai, kad būtų tiesa. Realiau turėsime kalinių paleidimą, dar kelis labiau techninius klausimus už spaudimą mums leisti tekėti trąšoms. Taip tikinitis atverti Lukašenkai galimybę balansuoti. Ką realiai turėtų balansuoti nuo 2002 metų sąjunginės valstybės Rusijos srities gubernatorius – JAV pareigūnai nutyli.
Tačiau Baltarusija Vašintone tik dar viena detalė dideliame Centrinės Azijos paveiksle. Periferiniu buvęs regionas šiandien kyla užsienio politikos darbotvarkėje siekiant užtikrinti diversifikuotas ekonomines partnerystes, stiprinti strateginį jungiamumą ir sutvirtinti politinius ryšius regione, kuriame šiuo metu dominuoja Rusija ir Kinija. Svarbiausia – regione sutelkta daugiau nei pusė elementų iš JAV kritinių žaliavų sąrašo.
JAV taip pat suinteresuotos Vidurio Aziją su Pietų Kaukazu ir Europa jungiančio maršruto per Kaspijos jūrą plėtra, investuojant į infrastruktūrą, kuri apeitų Rusiją – šiuo atveju Amerika siekia regiono valstybėms padėti suderinti muitinių ir logistikos sistemas. Iš esmės regioną siekiama įtvirtinti tiekimo grandinėse, kurios tiesiogiau sujungtų Vidurio Aziją su Vakarų rinkomis. Šių metų rugsėjį Kazachstanas su JAV lokomotyvų dalių gamybos kompanija yra sudaręs 4,2 mlrd. dolerių vertės sutartį, o šiuo metu paskelbta apie susitarimą, pagal kurį „Boeing“ parduos iki 37 lėktuvų oro linijoms Kazachstane, Tadžikistane ir Uzbekistane.
Kazachstanas tuo tarpu išsiskiria kaip svarbiausia Centrinės Azijos valstybė Jungtinėms Valstijoms. Pagal beveik visus Vašingtonui reikšmingus rodiklius – nuo kritinių mineralų ir energetinio saugumo iki naujų prekybos koridorių ir investicijų masto – Kazachstanas yra nepakeičiamas partneris. AV mato Kazachstaną kaip kelių privalumų šaltinį. Šalis yra viena didžiausių urano gamintojų pasaulyje, reikšminga vario ir naftos eksportuotoja bei svarbus retųjų žemių ir baterijų mineralų tiekėjas, būtinas energetinei transformacijai. Ji taip pat užima centrinę vietą vadinamajame Transkaspijos arba „Viduriniame koridoriuje“ – naujame prekybos maršrute, kuris aplenkia Rusiją, jungdamas Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą ir Pietų Kaukazą. Šio koridoriaus stiprinimas atitinka JAV tikslą kurti atsparias, alternatyvias energijos ir žaliavų tiekimo grandines.
Tadžikistanas vertinamas dėl savo ilgos sienos su Afganistanu.
Kirgizija – dėl bendradarbiavimo eksporto kontrolės srityje, siekiant stiprinti priežiūrą, kad būtų užkirstas kelias sankcionuotų prekių reeksportui į Rusiją. Turkmėnistanas, turintis milžiniškus gamtinių dujų išteklius ir priėjimą prie Kaspijos jūros, nors ir uždaras, susijęs su laipsnišku rytų–vakarų energetikos ir transporto jungčių gerinimu.
Uzbekistanas užima centrinę vietą JAV strateginiuose skaičiavimuose – šalis turi didžiausią gyventojų skaičių regione ir diversifikuotą ekonomiką, kuri gali tapti gamybos ir logistikos baze JAV bei sąjungininkų investuotojams, siekiantiems perkelti tiekimo grandines iš Kinijos.
