Esu Seimo grupės, skirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymui tobulinti, narys. Prie grupės prisijungiau, nes matau trūkumų skiriant teisėjus į Konstitucinį Teismą. Teisėjai į svarbiausią mūsų teisinę instituciją, kurios sprendimai formuoja mūsų politinį lauką, neturi būti skiriami taip paviršutiniškai.
Penkiolika minučių Seimo salėje, atsakant tik į kelis klausimus, ir pusvalandis frakcijoje – tai nėra pakankamas pagrindas priimti kompetentingą sprendimą, pritarti kandidatui ar ne.
Tačiau, matydamas kolegas, kurie ėmėsi šio darbo – gerbiamus Ažubalį, Jankūną, Sinicą, Norkienę ir jų tikslus, matau ir pilietinę pareigą pareigą ginti Konstitucinius pamatus. Noriu iš arti matyti, kaip vyksta diskusija dėl pasiūlymų apie mūsų Konstitucinio Teismo ateitį.
Tad šiandien labai apgailestauju, girdėdamas grupės pirmininko @Audronius Ažubalis kalbą. Nors ir bendrapartietis, turiu kardinaliai priešingą nuomonę. Ir, tikiuosi, kad mūsų partijoje taip mąstančių kaip aš yra dauguma.
Panašu, kad grupės nariai siekia ne tobulinti sistemą skiriant teisėjus, o tiesiog sukurti sistemą, leidžiančią skirti savo politinių pažiūrų žmones. Didelis skirtumas.
Kalboje centriniais tapę gerbiamo Kūrio kritikos argumentai neįtikino. Dar labiau neskaniai nuskambėjo Kūrio palyginimas su „ideologiniu prokuroru Višinskiu“.
Keistai skamba ir priekaištai dėl esą „Lietuvoje įsigalėjančios ateizmo religijos“. Toks jausmas, kad vis dar sunku susitaikyti su faktu, jog esame Vakarų civilizacijos dalis, kurios vienas iš sėkmingo funkcionavimo atributų – valstybės ir religijos atskyrimas. Nereikia iš mano šalies daryti Irano. Krikščionybė kaip tik pasitiki žmogumi ir jo prigimtiniu protu, todėl jos doktrinoje nėra apreikštos teisės. Džiaukimės tuo, o ne bandykime paneigti krikščionybės vaisius prisidengę jos vėliava.
Nesutinku ir tam prieštarausiu.
