Konfliktai šeimoje neturi virsti drama. Nes su JAV mes šeima. Net tada, kai įtampa didelė – brandžios civilizacijos ženklas yra gebėjimas nesusinaikinti savo pykčiu.
Mūsų santykiai su JAV yra kaip šeimos ryšiai – sudėtingi, bet nepakeičiami. JAV – tai Europos dvasios, išsiveržusios už Senajame žemyne galimų ribų, tęsinys. Šaipytis iš Trumpo smagu, bet šaipymasis dar niekada nepastatė nei vieno tilto. O sugriauti transatlantinį tiltą šiandien – tai veikti prieš ES, prieš Lietuvą ir prieš pačią Vakarų idėją.
JAV šiandien išgyvena savo identiteto krizę. R.Reigano pradėta neoliberalizmo ideologija šalyje privedė prie 2008 metų finansinės krizės, kuri tapo ekonomine krize, o vėliau evoliucionavo į politinę. Finansinė atskirtis milžiniška. Vidurinė klasė, JAV stuburas, nyksta. Skurdas didėja, pasitikėjimas sistema mažėja. Tai perauga į klasių kovą amerikietiškomis formomis.
Užsienio politikoje JAV blaškosi ieškodama savo vietos. Galios projekcija šiandien nebeveikia taip kaip anksčiau. Negebėjimas primesti kitiems savo valios karinėmis ar ekonominėmis priemonėmis verčia JAV peržiūrėt savo vietą pasaulyje.
Norėdamos suprasti savo vietą tokiame pasaulyje JAV atsitraukinėja. Tačiau jos tokios pačios galingos – tiesiog buvusios senosios pasaulio tvarkos dėka išaugo Kinija, Rusija, Indija, o vidutinio dydžio valstybės, kartu su didelėmis korporacijomis geba žaisti savo žaidimus.
Trumpas – tai šių politinių krizių simptomas.
Yra dar viena Vakarų pasaulio išgyvenama krizė – tai Vakarų civilizacijos dominavimo pabaiga. Nuo to momento, kai Kristupas Kolumbas išplaukė ieškoti Indijos ir atrado Naująjį pasaulį, iki 2008 metų finansinės krizės, Vakarų civilizacija dominavo ir primetė savo valią likusiam pasauliui – su visa savo destrukcija ir visa pažanga. Dabar, abiejose Atlanto pusėse, skausmingai išgyvename šio 500 metų dominavimo pabaigą.
Nepaisant visko – JAV reikia Europos, o Europai – JAV.
Be Europos JAV tampa geopolitine sala. Be Europos kaip pagrindinės sąjungininkės, JAV galimybės projektuoti galią pasaulyje sumažėja iki minimumo. Santykiai su Japonija niekada neatstos santykių su Europa. Be Europos JAV neturi šansų pristabdyti Kinijos augimo. Be Europos skaitmeninės rinkos JAV netaps skaitmenine imperija.
Europai JAV reikalinga kaip saugumo garantas prieš Rusiją, kaip faktorius, neleidžiantis suartėti Vokietijai ir Rusijai, bei kaip balansuojantis žaidėjas palaikant stabilumą tarp Vokietijos ir Prancūzijos.
Šiandieninių globalių iššūkių nei ES, nei JAV negali įveikti pavieniui. Jų bendradarbiavimo pamatai peržengia bet kurios vienos administracijos ribas.
ES strateginės autonomijos siekis turi būti suvokiamas ne kaip JAV partnerystės atmetimas, bet kaip indėlis į jos stiprinimą. Besiformuojant naujai pasaulio tvarkai, būtinos naujos ES ir JAV bendradarbiavimo formos – transatlantinė partnerystė turi būti pritaikyta prie naujų aktualijų, bet kartu išlaikyti esminį savo pobūdį. ES požiūris turi atspindėti pusiausvyrą: stiprindama savo pajėgumus, ji turi kartu išlaikyti JAV kaip neatsiejamą partnerį Europoje.
