Neseniai Trumpas pareiškė, kad naujoji „Golden Dome“ programa bus esminis jo karinės strategijos elementas. Planuojama, kad programa pranoks Izraelio „Iron Dome“, pagal ją numatomas ginkluotės, kuri galėtų aptikti, sekti ir numušti įprastas ar branduolines raketas, dislokavimas kosmose.
Programa turi potencialą iš esmės pakeisti raketinės gynybos rinką, kuri iki šiol daugiausia rėmėsi antžeminėmis ir jūrų sistemomis, o taip pat pertvarkyti didžiųjų valstybių santykius ir veiklą kosmose reguliuojančias tarptautines normas.
„Golden Dome“ Trumpas prilygino Reagano Strateginei gynybos iniciatyvai „Star Wars“. Abi programos yra vizionieriški bandymai reaguoti į besikeičiančius JAV strateginės politikos iššūkius, siekiant užsitikrinti pranašumą intensyvios geopolitinės konkurencijos ir technologinio optimizmo laikotarpiais.
Tačiau nepaisant to, kad Reagano „Žvaigždžių karai“ paskatino didžiules investicijas į raketinės gynybos tyrimus bei technologinę pažangą ir prisidėjo prie Šaltojo karo baigties, ji iki galo taip ir nebuvo įgyvendinta, o Trumpo „Golden Dome“ jau dabar susiduria su finansavimo neapibrėžtumu – Kongrese paskaičiuota, kad programa gali kainuoti iki 831 mlrd. JAV dolerių (nors pats Trumpas nurodė tik 175 mlrd.).
Klausimas kyla ir ar realu tokiomis technologijomis gintis pasaulyje, kur Rusija ir greit Kinija turės hipergarso raketas.
„Golden Dome“ gimsta daugiapolėje pasaulio tvarkoje, kur JAV susiduria su augančia konkurencija, įskaitant ir kosmoso sritį. Iš esmės ši Trumpo „Golden Dome“ atspindi Reagano ambicijas, tačiau jau kitoje strateginėje realybėje. „Žvaigždžių karai“ prisidėjo prie ginklavimosi varžybų eskalacijos, kuri vedė į Sovietų Sąjungos žlugimą, ir paskatino naujos, JAV dominuojamos tarptautinio saugumo sistemos formavimąsi, todėl ir ši iniciatyva gali sustiprinti JAV pasaulinę lyderystę, išlaikant technologinį pranašumą.
Situaciją komplikuoja JAV dydis, o demokratai jau dabar kelia klausimus dėl viešųjų pirkimų ir Musko „SpaceX“ dalyvavimo projekte – naujoji gynybos sistema yra labiau susijusi su Silicio slėniu, nei su tradicinėmis gynybos kompanijomis.
Ką jau dabar galima pasakyti aiškiai, tai, kad programos sėkmė ar nesėkmė turės įtakos JAV atgrasymo patikimumui. Atsižvelgiant į Trumpo administracijos siekį sumažinti JAV kariuomenės buvimą užsienyje ir susitelkti į strateginę konkurenciją su Kinija, tai gali būti patogi priemonė išlaikyti pasaulinę įtaką, tuo pačiu mažinant karines pajėgas užsienyje.
