Ilgus metus Pietų Afrikos Respublikoje vykęs apartheidas ir segregacija atsisuko kitu galu – dabar dėl rasės yra puldinėjami ir žudomi baltieji ūkininkai.
Oficialiai tokie teiginiai atmetami – visai neseniai policijos ministras pareiškė, kad nuo sausio iki kovo mėnesio iš šešių ūkiuose nužudytų žmonių penki buvo juodaodžiai ir tik vienas – baltaodis. Tačiau iškalbingas faktas, kad nuo 2007 metų policija nustojo skelbti atskirą baltųjų ūkininkų žmogžudysčių statistiką.
72 proc. privačios žemės PAR priklauso baltiesiems, kurie sudaro apie 9 proc. gyventojų. Po apartheido PAR pradėta vykdyti reforma, kurios tikslas buvo grąžinti žemę juodaodžiams, o visai neseniai prezidentas pasirašė aktą, pagal kurį privačios žemės nusavinimą būtų galima vykdyti be kompensacijų.
Vyriausybė tvirtina, kad žemės reforma vykdoma teisinėmis priemonėmis, o tie baltieji, kuriems ji nepatinka, „yra prieš pokyčius“.
Pozityvios diskriminacijos (affirmative action) rasinė politika paskatino naujo juodaodžių elito sluoksnio iškilimą, bet kartu – ir baltųjų atskirtį. Tarp PAR politinių lyderių populiari daina „Nušauk baltąjį ūkininką“ vertinama kaip išsivadavimo iš apartheido kovos paveldo dalis.
Tokiame kontekste Trumpas pareiškė, kad PAR vykdomas baltųjų genocidas, paskelbė apie jiems skirtą pabėgėlių priėmimo programą ir sumažino finansinę paramą PAR. Kai kurie baltieji ūkininkai pradėjo bėgti iš šalies, nors duomenys apie tai, kiek pateikta prašymų atvykti į JAV pagal Trumpo programą, labai skirtingi, todėl nelabai patikimi. Vieni šaltiniai skelbia, kad iš viso gauta apie 8 tūkst. paraiškų, kiti – kad jų yra dešimtys tūkstančių, tačiau 2022 metų „Afrobarometer“ duomenimis, beveik du trečdaliai PAR baltųjų svarstė galimybę emigruoti, lyginant su 27 proc. visų PAR gyventojų.
Kaip bebūtų, apartheido atgarsiai PAR bus juntami dar labai ilgai, o pastangos ištaisyti neteisybes (ypač per žemės reformą) kelia daug ginčų – nors vyriausybė teigia, kad jos politika remiasi teisingumu ir lygybe, šie klausimai išlieka smarkiai skaldantys, o prie viso to dar prisideda korupcija ir politinis nestabilumas. Daugelis baltųjų iš bendruomenių kaimo vietovėse bėga iš šalies, o prezidentas Cyrilas Ramaphosa emigruojančius vadina bailiais.
Žvelgiant į visa tai iš šalies atrodo, kad netoli tas momentas, kai pasaulis pradės vis labiau izoliuoti PAR, visai kaip apartheido laikais.
