Europos Komisija siūlo privalomai sekti VISUS internetinėje erdvėje vykstančius Jūsų privačius pokalbius, el. laiškus ir kitą skaitmeninę komunikaciją.
Visa tai argumentuojama poreikiu apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos. Akivaizdu, kad tai tik alibi, ir ši masinė internetinio susirašinėjimo ir kitokių formų skaitmeninės komunikacijos kontrolė yra mažų mažiausiai neproporcinga priemonė. Tai masinis sekimas, bendravimo privatumo skaitmeninėje erdvėje pabaiga ir policinė valstybė.
Toks pasiūlymas kuria masinio sekimo infrastruktūrą, kuri sudarytų galimybę stebėti daugiau nei 450 milijonų europiečių bendravimą internete – skaitmeninės komunikacijos paslaugų platformos ir paslaugų teikėjai būtų įpareigoti diegti automatizuotas priemones, skirtas aptikti galimai neteisėtą, su vaikų seksualine prievarta susijusį turinį, o pokalbiai, internetiniai skambučiai ir el. laiškai galėtų būti tikrinami pagal nustatytus kriterijus. Iš tiesų prisidengiant tokio turinio paieška kažkas prieis prie visos Jūsų informacijos internete. Tuo pačiu tai, logiškai mąstant, reiškia, jog kiekvienas europietis tokiu atveju tampa potencialiu įtariamuoju dėl nusikaltimų prieš vaikus.
Antrinės tokio sekimo pasekmės – pašalinus tekstų šifravimą [end-to-end encryption], privačius pokalbius ar el. laiškus bus lengviau stebėti pačioms big tech kompanijoms, hakeriams ar žvalgybos tarnyboms, tame tarpe ir iš nedraugiškų šalių.
Šiuo metu galioja taisyklės, paslaugų teikėjams leidžiančios savanorišką skaitmeninės komunikacijos tikrinimą, kurį taiko „GMail“, „Facebook/Instagram Messenger“, ir keletas kitų.
Taisyklės, kuriomis skaitmeninių paslaugų kompanijos buvo atleistos nuo sekimo prievolės ir galėjo tai daryti savanoriškai, turėjo nustȯti galioti pernai. Valstybėms narėms nesutariant dėl privalomo komunikacijos sekimo, Parlamentas ir Taryba pratęsė šią išimtį iki kitų metų balandžio. Tačiau ES Tarybai neseniai pradėjusi pirmininkauti Danija šį įdomesnį klausimą laiko vienu iš prioritetų, todėl sprendimas Ministrų Taryboje gali būti priimtas jau šių metų rudenį. Jei šalims susitarti ir vėl nepavyks, Komisija terminą savanoriškai skaitmeninės komunikacijos kontrolei gali pratęsti.
Sveiko proto balsas šiame plane kol kas yra Europos Parlamentas. Jis bent jau ieško pusiausvyros tarp nepilnamečių apsaugos internetinėje erdvėje ir pagrindinių žmogaus teisių bei laisvių, tokių kaip teisė į privatumą, saviraiškos laisvė ir susirašinėjimo konfidencialumas. Parlamento pozicija dėl reglamento, skirto kovai su vaikų seksualiniu išnaudojimu, nepalaiko bendro pobūdžio privačios komunikacijos sekimo ar apps‘ų šifravimo silpninimo.
Bus įdomu matyti kaip šiuo klausimus balsuos Europos Parlamento nariai iš Lietuvos.
Labai blogai, kad Lietuvos Vyriausybė šią masinio sekimo idėją palaiko, nepaisant to, kad mūsų Konstitucijos 22 straipsnis aiškiai numato, jog „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, [..] ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“.
Dėdės su savo utopijom turi būti sustabdyti. O prisidengti argumentu „ko nori mergaitė“ kuriant savo sekimo utopijas yra žemas lygis.
