Vienas svarbiausių Donaldo Trumpo siekiamos JAV pertvarkos kertinių akmenų yra tai, ką jis pats vadina „naująja ekonomika“ – Mar-a-Lago susitarimas. Šiuo planu planuojama siekti didinti pramonės konkurencingumą, tuo pačiu stiprinant JAV dominavimą ir geopolitinę įtaką tarptautinėje sistemoje. Priemonės tam – dolerio vertės mažinimas, kad Amerikos gamyba taptų konkurencingesnė, tuo pačiu išlaikant dolerį pasauline rezervine valiuta.
Savo tikslais Mar-a-Lago susitarimas primena buvusią Bretton Woods sistemą – abi iniciatyvos skirtos iš naujo apibrėžti tarptautinius piniginius santykius, bet, priešingai nei daugiašalis susitarimas dėl Bretton Woods sistemos, Mar-a-Lago strategija yra vienašališka JAV iniciatyva, kuri žlugdys lanksčių valiutų kursų sistemą ir turės milžiniškų pasekmių pasaulio ekonomikoms, tame tarpe ir mūsų euriukui.
Nors susitarimo detalės vis dar lieka spekuliacijų lygmenyje, pagrindinė jo idėja remiasi Trumpo siekiu skatinti JAV gamybą ir eksportą, silpninant dolerio vertę, nes brangus doleris laikomas pagrindine JAV prekybos deficito priežastimi. Brangus doleris daro JAV prekes mažiau konkurencingas tarptautinėje rinkoje – pernai JAV prekybos deficitas pasiekė rekordinį lygį. Geras pavyzdys čia Kinija, kuri politinėmis priemonėmis išlaiko žemą savo valiutos kainą, kad jos prekės būtų pigios ir perkamos.
Jeigu tai skamba pažįstamai – tai ir turėtų. Ši strategija primena 1985-ųjų Plaza susitarimą, kai doleris buvo sąmoningai devalvuotas, siekiant sustabdyti Japonijos augimą ir eksporto ekspansiją. Pasekmės? Japonijos „prarastasis dešimtmetis“, stagnacija ir defliacija – iki šiol jie bando iš jos išsikapstyti. Dabar tai norima pakartoti su Kinija.
Viena iš radikaliausių idėjų, sklindančių iš Mar-a-Lago golfo laukų: reikalauti, kad užsienio valstybės, turinčios JAV iždo obligacijų, jas pakeistų obligacijomis su labai mažomis palūkanų normomis arba visai be palūkanų šimtui metų, naudojant JAV karinę galią kaip spaudimo priemonę – Jūs turite dolerių tik todėl, kad mes jus giname. Šantažas su šypsena.
Jeigu Trumpas ryžtusi žengti šiuo keliu – kokios to pasekmės? ES tai gali versti didinti finansinę ir gynybinę autonomiją, skatinant euro tarptautiškumą, bendrus karinius projektus. Su saugumo garantijomis susiję Trumpo grasinimai jau dabar pamažu skatina ES permąstyti priklausomybę nuo NATO, bet tai gali būti tik pradžia – valstybės narės ir netgi Kinija gali siekti sumažinti savo priklausomybę nuo dolerio, spartinant daugiapolės finansų sistemos formavimąsi. O doleris kaip rezervinė valiuta dabar yra pagrindinė JAV likusi galia.