Visos šios šalys turi galingus kaimynus priešininkus, su kuriais turi būti pasiruošę kariauti. Todėl šios šalys, kaip ir didelė dalis kitų, suprasdamos kur link eina pasaulis, nutarė auginti savo derybinę galią likusio pasaulio atžvilgiu.
Lietuvoje mes užstrigę diskusijoje tankai/dronai, diskutuojant, kurie ginklai bus efektyvesni, kol ateis mūsų sąjungininkai. Kitos šalys renkasi kitą kelią, tiksliau šią logiką papildo svarbiu faktoriumi – tolimojo nuotolio raketomis.
Šiaurės Korėjai tolimojo nuotolio raketos, kurių pagalba gali atakuoti Seulą, yra geriausia režimo saugumo garantija. Izraelio priešininkai gali naudoti tik proxi karius ar imituoti ataką kaip neseniai padarė Iranas, žinodami, koks skaudus būtų atsakymas raketomis.
Estija siekia to paties – tolimojo nuotolio raketų, galinčių pasiekti Sankt Peterburgą, kas suteikia jai stiprią derybinę ir saugumo galią.
Galimybė pulti yra puikus gynybos faktorius.
Tokie ginklai suteikia ir neproporcingai didelę derybinę galią. Šiaurės Korėja su savo raketomis yra geriausias to pavyzdys. Jos balsas tarptautinėje bendruomenėje girdimas žymiai garsiau būtent dėl turimų raketų ir grasinimų jomis pasikinkyti branduolinį ginklą.
Kol Ukraina nepradėjo atakuoti objektų Rusijos gilumoje, deja, neturėjo derybinių svertų. Dabar, turėdama galimybes atakuoti objektus Rusijoje, ji tiek su Rusija, tiek su Vakarų partneriais, įgavo kito lygio derybinę galią.
Turėjimas tolimojo nuotolio raketų, gebančių akimirksniu pridaryti didelių nemalonumų Rusijos gilumoje, jau net nekalbant apie Karaliaučių, mūsų derybinę galią pakeltų į naują, mums daug priimtinesnį lygį.
Įtraukime šį klausimą į diskusiją.
