Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiomis dienomis lankosi Kinijoje užsienio reikalų ministro Wang Yi kvietimu. Laikas neatsitiktinis. Susitinkama iškart po, švelniai pasakius, nešilto Kinijos Liaudies Respublikos delegacijos pokalbio su aukštais Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnais Aliaskoje.
Reikia aptarti ne tik tarpusavio bendradarbiavimą, bet ir strategiją Amerikos ir jos sąjungininkų atžvilgiu. Europos santykiai su Rusija ir santykiai su Kinija gerokai skiriasi. Vis dėlto yra prasminga jas matyti kaip tandemą, kuriant planus atsižvelgti į jų bendradarbiavimą.
Dabartinis Kinijos elito požiūris į Vakarus nulemtas Opijaus karų periodo. Apie Rusiją kinai mano viską supratę, kai ši buvo stipri Sovietų Sąjungos periodu – puikiai prisimena visus Stalino žaidimus ir vėlesnio periodo konfliktus.
Dabar Kinija ir Rusija oficialiai vena kitą vadina svarbiausia strategine partnere. Visi supranta, kad tik dėl akių – ypač bandant paspausti Ameriką. Iš tiesų tie santykiai trapūs ir asimetriški.
Kinų akimis, Rusija išvis yra smunkanti valstybė, bet geri santykiai su ja svarbūs dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Kinijai būtina užsitikrinti taikius santykius su kaimynais ir turėti saugų užnugarį, kad galėtų susitelkti į tuos regionus, kur ji šiuo metu turi pretenzijų – Kinijos Pietų jūra, Taivano sąsiauris, Indijos pasienis.
Antra, didėjant įtampoms su Vakarais, būtinas Rusijos palaikymas. Kinijos žiniasklaida neatsitiktinai pabrėžia, kad tuo metu, kai Lavrovas lankosi Kinijoje, JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas vyksta į Briuselyje vykstantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Dar viena delikati tema yra Kinijos „Kelio ir juostos“ iniciatyva (angl. Belt&Road Initiative). Didelė dalis projektų vystoma Rusijos pasienyje, Vidurinėje Azijoje. Rusijos įtaka tame regione silpnėja, vis daugiau vietos užleisdama kinams. 2020 m. vasarą Lavrovas nepasirodė Naujojo Šilko kelio susitikime, tik nusiuntė raštišką pasveikinimą. Rusijai šis regionas strategiškai svarbus ir Kinijos ekonominė ir politinė ekspansija jiems ypač skausminga.
Po Krymo krizės ir sankcijų, Rusija dalį savo prekybos turėjo iš Europos permesti į Aziją. Į Kinija rusai daugiausia pardavinėja žaliavas, ypač energetinį kurą – naftą, dujas, anglį. Bet čia rusai turi rimtų konkurentų. Kinija pastaruoju metu stiprina santykius su Artimaisiais Rytais ir iš Saudo Arabijos naftos perka daugiau nei iš Rusijos. Netgi iš JAV ėmė pirkti keleriopai daugiau žalios naftos nei anksčiau.
Bet svarbiausia tai, kad Kinijai būtina spręsti savo ekologines problemas ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių bei žaliųjų technologijų. Tai, beje, ir dalis Kinijos Liaudies Respublikos plano – pereiti prie aukštos pridėtinės vertės gamybos. Rusija mėgina diversifikuoti prekybą su Kinija, pavyzdžiui, pardavinėti daugiau maisto produkcijos, bet apimtys kol kas nedidelės. Dominuoja prekių įvežimas iš Kinijos, prekybos balansas neigiamas.
Kinija ir Rusija kalba, kad sieks nepriklausomybės nuo dolerio. Per keletą metų dolerio dalis jų tarpusavio prekyboje sumažėjo, tačiau išaugo euro dalis. Savo pačių pinigais (juaniu ir rubliu), kol kas šalys, atrodo, ne itin pasitiki, prekyba šiomis valiutomis sudaro nedidelę visos apyvartos dalį.
Tiesa, ketinama daugiau naudoti skaitmeninę valiutą. Kitaip tariant, kuriama nuo Vakarų kiek įmanoma mažiau priklausoma ekonominės įtakos zona. Rusai norėtų ilgalaikės prekybos su Kinija strategijos. Bet kinai pabrėžia, kad tolesnis bendradarbiavimas su Rusija iš esmės priklausys nuo to, kaip seksis bendrauti su Amerika.
Yra viena sritis, kur Rusija kinams labai naudinga – karinis bendradarbiavimas. Rusija tiekia kinams karines technologijas, siunčia instruktorius ir dalyvauja bendruose kariniuose mokymuose. Rusai padėjo Kinijai kurti raketinio antpuolio perspėjimo sistemas. Kinija siekia Maskvos palaikymo ir dėl to, kad baiminasi sąjungos tarp JAV ir Europos, o taip pat stiprėjančio Keturšalio saugumo (angl. QUAD) aljanso tarp JAV, Indijos, Japonijos ir Australijos, kuris suvokiamas kaip Vakarų pastangos stabdyti Kinijos augimą.
Tačiau ir čia viskas nėra taip sklandu, kaip norėtųsi. Kinijai kelia nerimą Rusijos bendradarbiavimas su Indija ir bendros Rusijos–Indijos gamybos raketų BrahMos pardavinėjimai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Rusijos viešojoje nuomonėje, priešingai nei oficialiai teigiama, į kinų ambicijas žiūrima įtariai.
Pavyzdžiui, kai buvo švenčiamos 160–osios Vladivostoko metinės, kinų diplomatai nepraleido progos priminti, jog tai buvusi Kinijos teritorija, o tai nėra labai geras būdas užsitikrinti rusų palankumą.
Rusijos problema imituojant gerus santykius su Kinija yra viešoji nuomonė apie Kiniją. Sklandus įgyvendinimas sunkiai įmanomas be visuomenės palaikymo. 2020 metų rudenį 40 proc. respondentų manė, kad Kinija – artimiausia Rusijos draugė. Ši pozicija didele dalimi priklauso nuo Rusijos santykių su Vakarais – iki sankcijų įvedimo 2014 m. Kiniją gera drauge laikė tik apie 24 proc.
Bet blogiausiai atrodo asmeninių santykių vertinimas. Tik 10 proc. Rusijos gyventojų norėtų draugauti arba giminiuotis su kinais, 16 proc. sutiktų, kad kinai būtų jų kaimynai arba kolegos darbe. Rusų įvaizdis Kinijoje taip pat nėra labai geras, o ypač jis smuktelėjo pandemijos metu. Rusai prastai tvarkėsi, tad Kinija turėjo ne kartą uždaryti sienas. Dėl to sutriko ir prekyba.
Iš esmės tolesnė dinamika priklausys nuo abiejų šalių gebėjimo taip derinti interesus, kad netaptų per daug vieni nuo kitų priklausomi ir tuo pačiu užsitikrintų būtiną vienas kito paramą. O labiausiai nuo to, kokie šių valstybių santykiai bus su Vakarais.
